ribuoti — 1 ribuoti, uoja, ãvo intr. DŽ1 1. Kb, Vrn, Alv riedėti, rituoti: Jau kiaušinis ribuoja nuo stalo – griebk greit Krok. Paišelis ribuoja per stalą Ndz. Sunku akmenėliui prieš kalną ribuoti LTR(Vlk). Aš keleliu vieškelėliu žiedeliu ribuosiu (d.)… … Dictionary of the Lithuanian Language
apribuoti — 2 apribuoti tr. apdėti, apsukti klostėmis: Apribuoti visą galvą su rangais kaspinų J. ribuoti; apribuoti; priribuoti; suribuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
atribuoti — 1 atribuoti 1. tr. Mrk atristi, atritinti: Jei tu tokis narsus, atribuok va čion iš skersakelių Pikulio akmenį V.Krėv. 2. intr. atriedėti: O tėvelio dvaružėlin aukso žiedu atribuosiu LTR(Al). Jeigu kuriai pusei pavyksta atribuojančiam rutuliui… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuribuoti — 1 nuribuoti intr. 1. Vrn nuriedėti, nusiristi: Akmenį nuo kalno kap paribino, nuribãvo net ežeran Rdš. Kiaušinis nuribãvo žemėn Vlk. Būlė (sviedinys) nuribãvo po obele Vlk. Ratas nuribãvo į pat pakalnę Al. Nuribavo žiedelis į marelių dugnelį… … Dictionary of the Lithuanian Language
paribuoti — 1 paribuoti intr. LTR(Al) nuriedėti: Paribavo žiedelis in marelių dugnelį LTR(Vlk). ribuoti; atribuoti; įribuoti; nuribuoti; paribuoti; užribuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
priribuoti — 2 priribuoti tr. J glaudžiai, eilėmis prikrauti, pridėti: Tokią šalinę po vieną pėdą ribuote priribãvom Vl. Priribãvom rugių ligi kurtinio Skr. | refl. tr.: Verpk, ausk, prisiribuosi drabankubilį kraičiui J. ribuoti; apribuoti; priribuoti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
suribuoti — 2 suribuoti tr. 1. Vl klostėmis sudėti: Suribuota sermėga, t. y. stulpas prie stulpo J. 2. glaudžiai, eilėmis sudėti, sukrauti: Suribãvo, t. y. gvaldžiai sudėjo drabužius į skrynią J. ribuoti; apribuoti; priribuoti; suribuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
užribuoti — 1 užribuoti intr. banguojant užsiristi: Tuoj vėl užbėga užribuoja kita vilnis, ir medžiai vėl kalba V.Krėv. ribuoti; atribuoti; įribuoti; nuribuoti; paribuoti; užribuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
į — 2 į̃ praep. su acc., iñ 1. rodo vietą ar daiktą, kur kreipiamas veiksmas: Revoliucija žengė neaprėpiamai didelį žingsnį į priekį rš. Toli į jūros dugną grimzdo saulė A.Vencl. Sunkiu, vienodu seno kareivio žingsniu Kasparas kopė į kalniuką rš. Ir … Dictionary of the Lithuanian Language
įribuoti — 1 įribuoti intr. įvažiuoti, įriedėti: Subatos vakarą inribãv[o] pas dukterį svotai Vrn. ribuoti; atribuoti; įribuoti; nuribuoti; paribuoti; užribuoti … Dictionary of the Lithuanian Language